Gipso kartono plokštė – gipso sluoksnis tarp kartono lapų. Plačiai išpopuliarėjęs gipso kartonas – ekologiška statybinė medžiaga, o dėl prieinamos kainos ir geros kokybės laikomas kone pagrindine vidaus konstrukcine medžiaga. Žalios skirtos drėgnoms patalpoms (buitinėms), baltos – sausoms, raudonos yra priešgaisrinės.
Pasiruošimas montuoti gipso kartono lubas
Prieš pradedant darbus būtina suskaičiuoti, kiek medžiagų reikės montuojant lubas. Tai priklausys nuo daugybės veiksnių. Juos įvertinę nupirksite medžiagų tiek, kad būtų kuo mažiau likučių. Ar nereiktų važiuoti pirkti papildomai.
Įvertinkite, kiek centimetrų žemiau juodlubių plokštės nuleisite naujas lubas. Jose po sena perdangos plokšte gali būti įrengiami ne tik šviestuvai, bet ir inžinerinės komunikacijos (vėdinimo sistemos, elektros instaliacijos trasos, vandentiekio sistema ir pan.). Tokiu atveju naujų gipso kartono lubų lygis gali būti apie 20 cm žemiau juodlubių. Kitais atvejais, kai lubose planuojama montuoti tik šviestuvus, gipso kartono lubas galima nuleisti nedaug - 7 cm. Nuo aukščio priklausys naudojamų pakabų tipas.
Nuspręskite, kokia turės būti lubų konstrukcija atsižvelgdami į priešgaisrinės saugos reikalavimus ir pagal tai pasirinkite reikalingo storio plokštes. Visada rekomenduojama montuoti du sluoksnius gipso kartono plokščių. Apskaičiuokite apkrovas (jų klasę), pagal jas spręsite ir tai, kokiu atstumu bus pritvirtintos pakabos ir laikantieji profiliai.
Nuo plokščių storio ir kiekio priklausys tai, kokiu atstumu bus išdėlioti profiliai ir kiek jų reikės.
Atsparios drėgmei gipsokartono plokštės rūšių tinka patalpoms, kuriose nuolat drėgna ir kur įprastos gipsokartono plokštės tiesiog nesilaikytų.
Dažnai pirkėjai negali apsispręsti, ką pasirinkti – įprastas, vandeniui atsparias ar visiškai vandens nepraleidžiančias gipsokartono plokštes, taigi čia aptarsime kiekvienos rūšies privalumus ir trūkumus skirtingomis aplinkybėmis.
Gipskartonio plokštės sandara paprasta: gipso šerdis ir viršutinis kartono sluoksnis. Šis viršutinis sluoksnis yra pralaidus vandeniui, o kuomet gipso šerdis sudrėksta, ji praranda savo tvirtumą. Taigi, tose patalpose, kur drėgmės koncentracija didesnė, tokios įprastos gipskartonio ploktštės netinka.
Kai kurie žmonės mano, kad protingiau ir pigiau yra tokių plokščių sienas tiesiog padengti keliais sluoksniais vandeniui atsparių dažų, tačiau ne itin kruopščiai padengtose vietose (kriauklės, vonios kraštai ir pan.), vanduo nesunkiai prasiskverbs po dažais ir siena bus sugadinta.
Vandeniui atsparios gipsokartono plokštės gaminamos jau apie dvidešimt penkerius metus. Jas lengva atpažinti, kadangi tokios plokštės yra žalsvos spalvos. Naudojant pagal paskirtį, „žaliosios“ plokštės yra be galo naudingos.
Pavyzdžiui, šios plokštės tinka už kriauklių, tualetų ir kt. sienų, ant kurių gali užtikšti vanduo, tačiau visiškai nepadeda ten, kur nuolat gausu drėgmės ir garų – prie vonios, dušo ir pan. Garai lengvai prasisverbia pro tokių plokščių apsauginį sluoksnį. Kai kurie gipskartonio plokščių gamintojai taip pat teigia, kad vandeniui atsparių plokščių negalima naudoti ir prie garų surinktuvo.
Taip pat verta paminėti, kad „žaliąsias“ plokštes keblu privirtinti, nes reikia kruopščiai apskaičiuoti santykį tarp plokštės storio bei atstumo tarp tvirtinimo taškų.
Visose išvardintose vietose, kuriose itin didelė drėgmės koncentracija, naudojamos visiškai vandens nepraleidžiančios plokštės, o jų pritvirtinamos ne paprastomis, o nerūdijančio plieno vinimis, nes surūdiję vinys mažų mažiausia paliks ant plokštės rūdžių pėdsakus, arba tiesiog neišlaikys plokštės.
Beje, kadangi tiek pirkėjai, tiek gamintojai skiria didelį dėmesį kovai su pelėsių atsiradimu, daugumoje prekybos vietų galima išsirinkti plokštes, kurios ne tik nepraleidžia vandens, bet ir yra padengtos pelėsių augimą stabdančiomis medžiagomis.