Reikės: metalinės mentelės, kurios vienas kraštas lygus, o kitas – dantytas, gulsčiuko, metalinio semtuvėlio, kempinės, guminio glaistiklio, plytelių pjaustymo mašinos, stambaus grūdėtumo švitrinio popieriaus, specialių replių plytelėms laužyti ir skylėms daryti, rėžtuvo, metalinės ruletės, plastikinių kryžiukų, kibiro (klijams ir glaistui maišyti)

Pirmiausia norimą plytelėmis apklijuoti paviršių paruošiame: pašaliname purvą, senojo skiedinio pėdsakus. Tai atliekama plieniniu šepečių. Po to kirstuku betone iškertame griovelius ir tinkuojame skiediniu, padarytu iš vienos dalies cemento ir 4 dalių smėlio. Nutinkuotas paviršius turi būti kuo lygesnis. Kol skiedinys dar neišdžiūvo, tinką surėžome į mažus kvadratėlius, kad klijuojant plyteles geriau laikytųsi mastika.
Sieną padengiame pokostu. Kol ji džiūsta, ruošiame mastiką. Imame vieną dalį kazeino klijų, išmaišome juos vandenyje (dvi su puse dalies). Pusę valandos palaukiame, kol klijai išbrinksta. Kitame inde sumaišome 3 dalis „400″ markės cemento ir l dalį smulkaus smėlio. Šitą masę sumaišome su klijais taip, kad neliktų gabalų. Paruoštą mastiką reikia išnaudoti per 2 valandas, nes per ilgesnį laiką ji sukietės.
Bet visų tų rūpesčių galima išvengti. Ne visi žino, kad prie pokostu padengto paviršiaus tvirtai plyteles priklijuoja paprasčiausi sutirštėję aliejiniai dažai.
Bet priklijuoti plyteles – dar ketvirtadalis darbo. Svarbiausia taip jas sudėlioti, kad nebūtų defektų ir nelygumų.

Kloti plyteles geriausia pradėti nuo grindų (jei planuojame ir grindis jomis padengti). Juk sienų plytelės turi remtis į grindų plyteles.
Prieš klojant plyteles, jos pusę paros pamirkomos vandenyje, kad jų poros prisipildytų vandens ir paklotos tvirčiau laikytųsi. Prieš valandą iki darbo pradžios plytelės išimamos iš vandens.
Grindis prieš plytelių klijavimą sumirkome vandeniu ir per sietą padengiame jas cemento sluoksniu. Jis sugeria vandenį ir pavirsta tešla (2-3 cm storio), ant kurios ir reikia kloti plyteles. Plytelė prie plytelės neturi prisiglausti 2-4 mm, todėl neblogai būtų turėti šabloną.
Plytelės ant grindų klojamos su gulsčiuku. Vietoj jo galima panaudoti lygią lentą. Lyginame atsargiai padaužydami statybininko mentelės kotu. Išspausta cemento tešla tuojau pat nuvaloma.
Būna, kad prie sienos nebetelpa ištisa plytelių eilė – nieko baisaus! Pažymime pieštuku pjūvio liniją, pridedame prie jos liniuotę ir stiklo rėžtuvu, stipriai jį spausdami, padarome brėžį. Paėmę perrėžtą plytelę abiem rankomis, tiksliu judesiu taukštelėkime į lentos ar darbastalio briauną. Plytelė turi skilti į dvi dalis tiksliai pagal brėžio liniją. Jei jos kraštas būna nelygus, galima nulyginti galąstuvu.
Po trijų dienų paklojus grindis galima paruošti skystą cemento skiedinį ir juo užlieti visas siūles. Likučius tuojau pat nuvalyti. Po savaitės jau bus galima be baimės vaikščioti grindimis. Grindims gaminamos nedidelės (23×23, 48×48 mm) plytelės. Iš jų galima išdėlioti įdomias mozaikas.

Po to plytelėmis klijuojame sienas. Norėdami, kad jos būtų visiškai lygios, kiekviename kampe priklijuojame plyteles: vieną viršuje, dvi apačioje ir tarp jų nutiesiame gerai įtemptą virvelę. Paskui klijuojame plyteles dviejose apatinėse eilėse.Vėliau eilė po eilės tęsiame darbą. Mastiką užtepame ant sienos, o truputį jos – ant plytelės ir prispaudžiam ją. Išlyginame lengvai pastuksendami mentelės rankena. Klijuodami plyteles, tarp jų įstatome vinis ar vienodas juosteles, kad siūlė būtų lygi. Kai plytelė sutvirtės, tas juosteles galima ištraukti. Išspaustą mastiką reikia nuvalyti. Po trijų parų siūles kruopščiai užpildykite grietinės tirštumo gipso skiediniu, į kurį galima įpilti norimos spalvos tušo.